Fitonutrientai

Varnalėšų šaknys – Burdock root

Varnalėšų šaknys – nauda organizmui. Varnalėša – vertingas augalas nuo viršūnės iki pačių šaknų.

Apie varnalėšas, jų naudą liaudies medicinoje yra žinoma nuo neatmenamų laikų. Tai astrinių žolinių augalų šeimai priklausantis dvimetis augalas. Interneto platybėse galima rasti daug aprašymų bei nuorodų apie šio augalo naudą žmogaus organizmui.

Varnalėšų šaknys - Burdock root

Yra žinomos kelios šio unikalaus augalo rūšys, iš kurių labiausiai aprašomos sekančios:

  • Varnalėša didžioji (lot. Arctium lappa);
  • Varnalėša paprastoji (lot. Arctium tomentosum Mill.);
  • Varnalėša mažoji (lot. Arctium minus Bernh.)

Varnalėša savyje yra sukaupusi gausybę vertingų bei itin aktyvių komponentų, kurie gelbsti nuo daugelio susirgimų ir negalavimų. Ne tik augalo lapuose, šaknyse, bet ir spygliuose aptinkama daug maistingųjų naudingųjų medžiagų.

Varnalėša gali užaugti iki 0,5-2 m dydžio, o šaknys –  įaugti giliai į žemę net iki 15 metrų! Dvimetės varnalėšos, kaip ir kiti vaistinių savybių turintys augalai, naudojami sveikatinimo tikslais. Varnalėšų lapus nurinkti ir džiovinti reikia birželio-rugsėjo mėn., o šaknis – rugsėjo – spalio mėn., jei tai pirmųjų metų augalas, jei antrųjų – balandžio-gegužės mėn.

Daugiausiai maistingųjų savybių varnalėšos šaknys sukaupia pirmaisiais savo gyvavimo metais. Šaknis paruošti yra gana paprasta: iškastą šaknį nuvalyti nuo žemių, nuplauti šaltu vandeniu ir supjaustyti mažais gabaliukais. Juos džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovyklėje. Iš 10 kg šviežių varnalėšų šaknų galima pridžiovinti iki 3 kg džiovintų šaknų.

Varnalėšos Lietuvoje auga gausiai ir jų galima aptikti soduose, sodybose, prie senų sodybų tvorų, pievose bei pakelėse.

 

Varnalėšų šaknys – gausybė maistingųjų medžiagų:

  • Eterinių aliejų;
  • Flavonolių;
  • Mineralinių druskų;
  • Proteinų;
  • Nesočiųjų riebiųjų rūgščių;
  • Askorbo rūgšties;
  • Smalos;
  • Gleivių;
  • Polisacharido inulino;
  • Vitamino C.

Varnalėšos šaknų gydomosios bei naudingosios savybės:

  • Šlapimą varančios;
  • Tulžies išsiskyrimą gerinančios;
  • Prakaitavimą skatinančios;
  • Virškinimą gerinančios;
  • Skausmą mažinančios.

Varnalėšos šaknis teigiamai veikia skrandžio bei žarnyno traktą, apsaugo skrandžio gleivinę nuo sudirginimo dėl jos sudėtyje esančių inulino bei gleivingųjų medžiagų. Tiek liaudies medicinoje, tiek šiuolaikinėje medicinoje varnalėšos šaknis rekomenduojama, esant virškinimo sutrikimams. Varnalėšos šaknies sudėtyje esančios karčiosios medžiagos skatina seilių ir tulžies išskyrimą, kas palengvina ir pagerina virškinamojo trakto veiklą.

Varnalėšų šaknies vartojimas skatina toksinų išskyrimą iš organizmo, tad to dėka gerėja odos būklė.  Varnalėšos šaknyje esančios maistingosios medžiagos naudingos sergant šiomis odos ligomis: išbėrimams bei alergijai. Augalo šaknys pasižymi antialerginiu bei raminamuoju poveikiu, puikiai dezinfekuoja bei veikia antiseptiškai.

Vartojant varnalėšos šaknis, stabdomas plaukų slinkimas, nes plaukų šaknys puikiai maitinamos ir stiprinamos. Varnalėšų šaknys skatina šlapimo išsiskyrimą, laisvina vidurius, tinka vartoti šlapimtakiuose esant akmenims, stimuliuoja kepenų ir tulžies pūslės veiklą.

Varnalėšas nerekomenduojama vartoti nėščiosioms moterims.

 

Populiarūs bei veiksmingi liaudies receptai su varnalėšos šaknimis

Paprasčiausia pasigaminti varnalėšos šaknų arbatą:

1 valgomąjį šaukštą susmulkintų varnalėšos šaknų užpilti 2 stiklinėmis vandens. Palaikyti 2 val., valandą pavirti ir  nukošti. Arbata skatina šlapimo išsiskyrimą, laisvina vidurius, skatina prakaitavimą.

Antpilui paruošti varnalėšos šaknį (apie 25 g) užpilti 2 stiklinėm verdančio vandens ir laikyti termose. Gerti šiltą 3-4 kartus per dieną po 0,5 stiklinės. Antpilą naudinga gerti atsiradus skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligei, hemorojui, odos ligoms. Vartojimo terminas – apie vieną mėnesį.

Antpilo pagalba galima atskiratyti nuo karpų, žaizdų skausmą malšinti bei gydyti. Skaudant gerklei ar paūmėjus anginai, patariama skalauti gerklę šiuo antpilu, kaip ir  slenkant plaukams.

Varnalėšos šaknų nuoviras ruošiamas sekančiai: apie 20 g susmulkintos šaknies užpilkite 1 stikline vandens ir virkite apie 20 min. ant mažos ugnies. Palikite pritraukti 30 min. Nukošus vartoti po 1 valgomąjį šaukštą kasdien 3-4 kartus. Tai pagelbės sergant šlapimo pūslės uždegimu, podagra, tulžies ir inkstų akmenlige.

Nušąlus ar nudeginus odą, galima paruošti tepalą iš varnalėšų šaknų ir lapų: apie 25 g mišinio užpilti 0,5 stiklinės vandens bei pavirti apie 20 min. Papildomai įdėti 100 g sviesto, išmaišyti ir tepti ant žaizdų.

Susirgus radikulitu ar sąnarių ligomis, dedami šviežių arba džiovintų (prieš dedant nuplikyti karštu vandeniu) lapų kompresai.

Metantiems svorį pravartu vartoti varnalėšą, nes joje gausu inulino, pasižyminčio antivirusiniu ir antibakteriniu poveikiu. Tai maistinė skaidulinė medžiaga – išbrinkusi skrandyje suteikia sotumo jausmą.

Varnalėšų marmeladui pagaminti reikės 1 l vandens, 50 g acto esencijos bei 1 kg šviežių varnalėšos šaknų. Vandenį kartu su acto esencija pašildyti iki virimo, sudėti mėsmale sutrintas varnalėšų šaknis. Virti apie 2 val. tol, kol masė sutirštės. Verdant varnalėšos šaknis, inulinas virsta fruktoze, kuri yra kelis kartus saldesnė už įprastą sacharozę. Tai puikus pagardas įvairiems saldiems patiekalams paruošti!

Varnalėšų šaknų vartojimas yra labai platus. Vaistinėse ir maisto papildų internetinėse svetainėse galima nusipirkti varnalėšų šaknų aliejaus, džiovintų bei šviežių šaknų, arbatos bei maisto papildų.

Remtasi šiais šaltiniais:

www.botanikos-sodas.vu.lt

www.wikipedija.lt

Susiję produktai

Burdock root 

Coral Burdock – Varnalėšų šaknys

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *